IMŪEPIS

Intelektuali miškų ūkio elektroninių paslaugų informacinė sistema
English Svetainės medis, struktūra
Praleisti naršymo saitus
Naujienos

Naujienų prenumerata

2016.12.13  Lapkritis miškų urėdijose: Kalėdų nuojauta 

 
 

Lapkritis miškų urėdijose: Kalėdų nuojauta


Švenčionėlių MU: moksleiviams – biokuro gamybos pradžiamokslis

Lapkričio 8 dieną susipažinti su biokuro gamyba Antaliedės girininkijoje atvyko Eitminiškių gimnazijos moksleiviai su pas juos besisvečiuojančiais partnerystės projekto Erasmus + KA2 „Save our resources“ dalyviais, vadovaujami projekto koordinatorės, matematikos ir informacinių technologijų mokytojos Svetlanos Sčastnajos ir anglų kalbos mokytojos Vaidos Oželienės.

Šio projekto tikslas yra šviesti ir ugdyti mokinius apie vandens ir iškasenų išteklių saugojimą, vėjo, vandens, saulės energijos, biokuro, branduolinės energijos naudojimą ir saugojimą bei socialinių-ekonominių ir kultūros išteklių sklaidą. Projekte, kuris vyks iki 2018 m., dalyvauja Vokietijos Kiolno Humbolto gimnazija, Italijos Bario institutas, Rumunijos ir Ispanijos mokymo įstaigos.

Miške svečiai susidomėję stebėjo biokuro gamybą, urėdijos vyriausiajam inžinieriui Linui Novikui uždavė nemažai klausimų. Svečius domino viskas: kiek kainavo biokuro gamybos įranga, kiek kainuoja į skiedrovežį pakrauta masė, kiek laiko jos užteks kurui. Žavėjosi atvykėliai ir lietuviško miško vaizdais, juos stebino miško kelių kokybė. O kiek džiaugsmo sukėlė sniegas! Atvykėliai paprašė skirti laiko pasivaikščiojimui miške. Gavę 20 minučių ir suaugusieji, ir moksleiviai mėtėsi sniego gniūžtėmis, lietė lietuviškų pušų kamienus, bandė atspėti kur šiaurė, o kur - pietūs.

Marijampolės MU: kviečia prasieiti atnaujintu Buktos taku

2016 m. lapkričio 9 dieną atidarytas rekonstruotas Buktos gamtinis – pažintinis takas. Takas atnaujintas Marijampolės savivaldybės administracijos, Aplinkos ministerijos Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos ir Marijampolės miškų urėdijos lėšomis. Rekonstrukcijos darbus atliko UAB „Alytaus melioracija“.

Rokiškio MU: naujoji medkirtė svaigina operatorius

Beveik metus laiko derinę šiuolaikiškos ir našios medkirtės įsigijimo procedūras, Rokiškio miškų urėdijos miškininkai naująjį pirkinį lapkričio 16 d. išbandė Rokiškio girininkijos miške. Techniką pardavusios firmos specialistų priežiūroje medkirte kelias valandas dirbę urėdijos operatoriai šmaikštavo, kad galva svaigo ne nuo gryno oro, bet nuo gautų žinių.

Savaeigė medkirtė, žinia, miškininkams seniai ne technikos stebuklas. Iki šių metų pradžios urėdijos miškuose trys operatoriai darbavosi su vikšrinės važiuoklės medkirte. Pastaroji, Rokiškio miškuose atitarnavusi 5 metus, buvo parduota, nes nebeatitiko urėdijos miško ruošos našumo didinimo planų.
„Naujoji medkirtė, paskaičiavome, bus mažiausiai du kartus našesnė nei turėtoji. Medkirte operatoriai dirbs per parą dvi pamainas“, – sakė urėdijos vyriausiasis inžinierius Kęstutis Skvarnavičius.

„Darbo našumas – labai reikšminga šios investicijos priežastis, tačiau ne mažiau svarbi darbo sauga. Dirbant su šia medkirte iki minimumo sumažėja miško ruošos darbuotojų traumų grėsmė.  Tokia medkirtė nepakeičiama tvarkant miško vėjovartas,  nes tokiuose objektuose dirbti žmonėms su rankiniais pjūklais labai pavojinga“, – naujojo pirkinio privalumus dėstė urėdijos inžinierius. Ne paskutinėje vietoje – ir darbo aplinkos komfortas: medkirtė, galima sakyti, išmanioji: komfortiška, aprūpinta šiuolaikinėmis valdymo technologijomis, pakanka operatoriui pasirinkti medienos asortimento programą ir duoti užduotį. Žinia, toks modernus agregatas turi ir savo kainą. „Na, kiek brangiau nei „mersedesas“, – neatskleidė pirkinio sumos K.Skvarnavičius.

Anykščių MU: jaunieji miškinukai praskaidrins senolių kasdienybę

Su balta žiema ir advento pradžia jaunųjų miško bičiulių būreliuose šurmuliuoja gal tradicija tapsiančios gerumo valandėlės. Jų metu jaunieji miškinukai, globojami Anykščių urėdijos miškininkų, ruošia kalėdines puokštes senelių globos namams ir slaugos ligoninei.
Dar iki šventų Kalėdų nuotaikingai sukurtomis puokštėmis Troškūnų K. Inčiūros gimnazijos JMBB „Girinukas“ miškinukai nudžiugins Troškūnų palaikomojo gydymo slaugos ligoninės, o Svėdasų J. Tumo Vaižganto gimnazijos JMBB „Ąžuoliukas“ miškinukai - Svėdasų senelių namų gyventojus.

Druskininkų MU: iškėlė 72 inkilus juodiesiems čiurliams perėti

Lapkričio 19 d. Lietuvos ornitologų draugija kartu su Druskininkų žaliaisiais, Lietuvos žaliųjų partijos nariais, Druskininkų miškų urėdijos atstovais bei gamtą mylinčiais druskininkiečiais organizavo ornitologinę akciją, skirtą juodojo čiurlio populiacijai išsaugoti. Šios akcijos metu Druskininkų mieste buvo iškelti net 72 inkilai skirti juodajam čiurliui perėti.

Kretingos MU: iš sužėlusios augmenijos vaduoja kopas

Viena iš aktualiausių Kuršių Nerijos problemų – tai nevaldomai plintanti sumedėjusi augalija, savaime užaugę medžiai, krūmokšniai,  kurie užgožia smėlynus, gražias atviras miškų laukymes ir unikalų kraštovaizdį. Per pusę amžiaus nerijoje išaugo net per 1,4 tūkst. ha savaiminių miškų.
Pradėti gamtotvarkos darbai.

Šiuo metu imtąsi vaduoti šį nuostabiai gražų gamtos kampelį nuo menkavertės augmenijos. Pagal šešių partnerių pasirašytą sutartį dėl projekto „Biologinei įvairovei ypač vertingų atvirų buveinių atkūrimas ir išsaugojimas NATURA 2000 teritorijose“ VĮ Kretingos miškų urėdija jau pradėjo pagal projektą numatytus gamtotvarkos darbus. Šie darbai bus vykdomi etapais, o pirmasis etapas turi būti užbaigtas iki kitų metų kovo 15 d. Tai medžių ir krūmų šalinimas Kuršių Nerijos nacionaliniame parke, laikantis Kuršių Nerijos nacionalinio parko vidinio miškotvarkos projekto sprendinių ir Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos darbų derinimo eigos, nustatytos Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Pagal projektą numatytas Birštvyno rago palvės atkūrimas 107 ha plote ir Naglių gamtinio rezervato apvalymas nuo sumedėjusios augmenijos 48 ha plote.

Atsivers seniai užmiršti vaizdai

Birštvyno ir Pervalkos rago miško plotuose  šiuo metu vyksta gamtotvarkos projekto pirmasis paruošiamasis etapas – krūmų, pomiškio, trako, sausuolių bei virtėlių išvalymas visoje numatytoje teritorijoje, išskyrus numatytas ramybės oazes. Kituose etapuose numatytose vietose bus kertami medynai, formuojamos plynumos kirtavietėse ir kt. Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija darbams atlikti specialiai padarė kelią nuo Pervalkos iki pat marių, kuris vėliau pasitarnaus kaip priešgaisrinis keliukas, teigė Linas Žarnauskas, Kretingos miškų urėdijos urėdo pavaduotojas Kuršių nerijai.

Gamtotvarkos darbai pradedami ir Naglių gamtiniame rezervate, jo miškų ir smėlynų zonose. Pasak L. Žarnausko, šių darbų tikslas – nuo apaugimo sumedėjusia augalija išsaugoti esamas kopas, smiltpieves bei miško laukymes, šalinant čia plintančius medžių bei krūmų savaiminukus bei ataugas. Tokiu būdu bus padidintos rezervato atviros erdvės, smarkiai užžėlusias per 50-60 metų.  Planuojama iškirsti ir nemažai kalnapušių medynų, atlikti medžių retinimo ir kitus darbus. Rezervato „švarinimo“ darbai pagal gamtotvarkos projektą vyksta Smiltynės – Nidos kelio 28 –ajame kilometre, eismas nėra ribojamas.

„Kai bus išvalytas miškas, nuo Nidos kelio atsivers seniai nematyti gražūs kopų vaizdai. Atlikus pagal projektą numatytus darbus, pagerės ir šios vietovės priešgaisrinis saugumas. Rezervate dirbame labai atsargiai – kad miško technika nepažeistų miško paklotės,  nusitiesėme specialų surenkamą plastikinį kelią“,- sakė L. Žarnauskas.
„Tikimės, kad visuomenė supras, jog būtina nerijoje pagal projektą numatytose vietovėse iškirsti menkaverčius krūmus, savaime užaugusius medynus, gaisro pavojų keliančias kalnines pušis. Visi šie darbai skirti viena gražiam tikslui -  išsaugoti unikali gamtą, kuria visais metų laikais galėtų gėrėtis nerijoje apsilankantys žmonės“,- pabrėžė Kretingos miškų urėdijos urėdas Arūnas Samoška.

Kretingos miškų urėdija Kuršių nerijos nacionaliniame parke esančius valstybinius miškus tvarko, saugo ir prižiūri nuo 2015 m. balandžio 1 d.

Kėdainių MU: duoklė jaunajai kartai

Lapkričio 17 dieną Labūnavos pagrindinėje mokykloje vyko rajonine pradinių klasių mokinių praktinė- pažintinė konferencija „Miško gėrybės“. Konferencijoje dalyvavo mokiniai iš 7 rajono ir miesto mokyklų. Labūnavos girininkijos girininkas Remigijus Bučinskas supažindino mokinius su palankiomis aplinkai elgesio bei gamtos apsaugos taisyklėmis. Geografijos mokytoja Alicija Vilkelienė papasakojo apie Dzūkijos miškų turtą- uogas. Vaikai ragavo džiovintų mėlynių, šaldytų spanguolių ir bruknių uogienės. Konferencijos dalyviai, mokiniai,  skaitė pranešimus. Visas sukauptas žinias apibendrino atlikdami praktinę užduotį, kurdami  plakatą „Miško gėrybės“. Visi konferencijos dalyviai buvo apdovanoti padėkomis ir saldžiais prizais.

Kauno MU: netektis

Eidamas 47-uosius metus 2016 m. lapkričio 25 dieną netikėtai mirė Valstybės įmonės Kauno miškų urėdijos Vilkijos girininkijos girininkas, Lietuvos miškininkų sąjungos Girininkų bendrijos tarybos narys Regimantas Vyšniauskas. Kauno miškų urėdijoje dirbo nuo 1993 m. gegužės 03 d. Iš pradžių dirbo Lapių girininkijoje girininko padėjėju, o nuo 1995 m. kovo 01 d. perkeltas į Vilkijos girininkiją, l. e. girininko pareigoms, nuo 1995 m. spalio 2 d. paskirtas Vilkijos girininkijos girininku ir dirbo iki šiol. Girininko darbą Regimantas Vyšniauskas atliko kruopščiai, pareigingai.

Šviesus Regimanto Vyšniausko atminimas ilgai išliks Lietuvos miškininkų širdyse.

Švenčionėlių MU: miškininkai išgelbėjo skęstantį žveją

Yra tokia patarlė: „Kas pats saugosi, tą ir Dievas saugo“, bet žmonės labai dažnai pamiršta šią paprastą tiesą ir tiesiog tampyte tampo likimą už ūsų. Taip elgiasi ir nemažai poledinės žūklės mėgėjų, vos užsitraukus vandens telkiniams ledu, skubančių žvejoti. Ne vienam tokiam drąsuoliui tokia žvejyba baigiasi maudynėmis šaltame vandenyje, būna ir tragiškų pasekmių. Kartais tik atsitiktinumas padeda išgelbėti įlūžusį žmogų nuo mirties. Apie vieną tokį nutikimą ir norėčiau papasakoti šį kartą.

Antradienį apie pietus į „Švenčionių krašto“ redakciją paskambino Švenčionių miškų urėdijos Antaliedės girininkas Jonas Barzdėnas ir papasakojo apie tai, kad miškovežio vairuotojas Arvydas Lazauskas ir eiguliai Bronius Lapėnas ir Gintaras Kukėnas išgelbėjo skęstantį žveją.
Kas geriau gali papasakoti įvykių eigą, nei patys jų dalyviai. Du iš jų – eigulius Bronių Lapėną ir Gintarą Kukėną – ir paprašiau papasakoti, kaip pavyko išgelbėti skęstantį žmogų.
- Ne didvyriai mes, tiesiog kitaip pasielgti negalėjome, - pradedami mūsų pokalbį sako pašnekovai.
- Tuo keliuku pro Terpežio ežerą retai kas važiuoja, ir mes tą dieną vos vieną kartą važiavome medienos krauti. O tas senyvas žvejas, matyt, ne pirmą kartą ten žvejoja, kad net iš Švenčionių atvažiavęs išdrįso eiti ant ledo, kurio dar ir ledu nepavadinsi. Kai važiavome pirmyn, sustoję pakalbinom. Kadangi pats esu aistringas žvejas, negalėjau nepasidomėti, kaip kimba. Jis atsakė, kad kimba kuojytės. Juokais pasakiau, kad reikia giliau eiti, ten geriau kibs, ir nuvažiavom. Kol pakrovėm medieną, gal koks 20 minučių praėjo, miškovežis pirmas išvažiavo, o mes su „Niva“ iš paskos. Privažiavę tą vietą, kur žmogus žvejojo, pamatėm, kad miškovežio vairuotojas Arvydas jau juostą skęstančiam pametęs, ir tas laikosi už jos. Aišku, kad taip neištrauksi, nes žmogus jau gerokai sustiręs ir iš baimės vargu pats kapstysis. Ledas plonas, traška. Kaip prieiti? Pagriebęs kokių 3 metrų ilgio kuolą priėjau iki jo. Paėmiau už rankos ir liepiau paleisti juostą, kad galėčiau apvynioti aplink ranką. Bet žmogus, matyt, buvo tiek strese, kad negalėjo, o gal bijojo, paleisti juostą. Teko jėga atlenkti pirštus ir apvynioti juostą aplink ranką. Arvydas su Gintaru traukė, o aš pabandžiau padėti. Tik kai ant ledo ištempėm iš properšos, lengviau atsikvėpėme. Taip žmogų pavyko išgelbėti. Bet tuo mūsų nuotykiai dar nesibaigė, nes reikėjo žmogų į ligoninę nuvežti. Atvežėm į girininkiją, o po to jo paties „Pasatu“ ir į Švenčionis vežėme. Kelyje prasilenkėme su greitąja ir teko į priėmimo skyrių vežti. O čia tai tvarka nustebino. Pirmiausia neradau nė vienos slaugytojos. Tuščia. Pradėjau skandalyt, tai iš kažkur gydytojas atsirado. Sakau: „Sušalusį skendusį žmogų atvežiau, gal priimsit.“ Iš kažkur slaugytojos atsirado. O gydytojas man ir sako: „Tai nešk tą savo skenduolį.“ „Jūs juokiatės iš manęs“, - paklausiau nustebęs. Tada davė vežimėlį. Na, ir „tvarkelė“ Švenčionių ligoninės priimamajame. Aš atvežiau išgelbėtą žmogų, o čia niekam nerūpi žmogaus gyvybė. Belieka tik su apgailestavimu galvom palinguoti, - Apie antradienio įvykius pasakoja eigulys Bronius Lapėnas. O kai jo paklausiau, ar pats, kaip žvejas, eitų ant tokio ledo, jis atsakė, kad jokiu būdu, nors gyvenime ir jam teko ne kartą išsimaudyti įlūžus. Galbūt ta asmeninė patirtis ir padėjo nesutrikti gelbėjant skęstantį žmogų. Nes, kaip sakė Bronius, vienam ant tokio ledo eiti negalima. Kai esi ne vienas, įlūžus bus kam pagalbos ranką ištiesia. Patiko eigulio Gintaro Kukėno, kuris žiemą nežvejoja, išsakyta mintis:
- Reikia palaukti, kol žmogus pasveiks, o paskui, nepaisant amžiaus, geros beržinės košės įkrėsti. Nes šį kartą jam pasisekė, kad važiavome, o jei nevažiavę?.. Vargu, kas jį ten būtų išgelbėję ir iš viso radę.
Štai toks Algio Jakšto pasakojimas apie drąsų trijų Švenčionėlių miškų urėdijos darbuotojų – vairuotojo Arvydo Lazausko ir Antaliedės girininkijos eigulių Broniaus Lapėno ir Gintaro Kukėno – poelgį. Ir nors, kaip jie sako, čia nėra jokio didvyriškumo, bet, mano nuomone, išgelbėti žmogaus gyvybę – tai jau drąsus poelgis.

Kėdainių MU: čia toliau oš ąžuolai

Kėdainių miškų urėdijoje darbuojasi naujai paskirtas urėdas Justinas Urbanavičius. Miškininko karjerą naujasis urėdas pradėjo nuo žemiausios grandies, tad puikiai supranta, kaip reikia tvarkytis, kad urėdija klestėtų. Nors urėdas teigia, kad urėdija šiuo metu yra „minuse", tačiau tiki, jog bendru miškininkų darbu tai pavyks pakeisti ir pažada, jog Kėdainių kraštas ir toliau garsės savo ąžuolais.

Urėdas sako, kad Kėdainiai yra išskirtinis kraštas, kuriame dirbti bus nelengva, bet labai malonu.

„Kėdainiai, mano nuomone, visada buvo kitoks, išskirtinis kraštas. Esu susipažinęs ne tik su Kėdainių žmonėmis, bet ir su čia augančia gamta, nes esu aistringas gamtos mylėtojas bei saugotojas. Kėdainiuose vyrauja lapuočiai miškai, o ten, kur aš dirbau anksčiau - buvo pušynai. Tad natūralu, jog ūkininkavimo būdas čia tikrai sunkesnis nei pušynuose. Tačiau esu optimistas, stengiuosi įžvelgti ir pliusų. Kėdainių urėdijoje dirba puikūs žmonės, puikūs specialistai, kurie atsakingai vykdo savo užsibrėžtus tikslus, numatytus darbus, kurių šiuo metu tikrai apstu“, - kalbėjo naujasis Kėdainių miškininkų vadovas.

Save atsakingu, atkakliu ir ryžtingu pristatantis J. Urbanavičius parengė išsamią urėdijos vadovo veiklos programą, kurios nuostatų laikydamasis tikisi pasiekti gerų rezultatų Kėdainių miškų urėdijoje. Nors urėdas teigia, kad urėdija šiuo metu yra „minuse“, tačiau tiki, jog bendru miškininkų darbu tai pavyks pakeisti.

„Šią savaitę užbaigsiu lankyti visas girininkijas ir su jomis susipažinsiu. Aišku, šiuo metu urėdija turi daug problemų, tikrai neišgyvena geriausių savo laikų. Manau, kad reikės veržtis diržus ir mes įrodysime, kad Kėdainių urėdija, veikianti Lietuvos viduryje, yra tikrai atsakinga, darbšti, siekianti savo užsibrėžtų tikslų“, - pabrėžė urėdas.

Rokiškio MU: sukirto rankomis su mokykla

Lapkričio 29-oji - ypatinga diena Rokiškio pagrindinei mokyklai: su Rokiškio miškų urėdija pasirašyta sutartis mokyklos teritorijoje kurti Lietuvos miškuose ir parkuose augančių medžių parką. Ši dendrologijos oazė, prognozuojama, po kelerių metų taps ne tik šios, bet ir kitų vaikų ugdymo įstaigų gamtos pažinimo gyvąja laboratorija.

Į mokyklos parką turėtų atkeliauti visų Lietuvos miškuose ir parkuose augančių rūšių medžių. Vienų sodinukų dovanos Rokiškio miškų urėdijos medelynas, kitų augalų tikimasi sulaukti iš Rokiškio miškininkų kolegų. Gal net iš Dubravos medelyno (Kauno r.), turinčio arboretumą - dendrologinę kolekciją, kurioje kaupiami, saugomi ir eksponuojami vertingi mokslo, pažintiniu ir dekoratyviniu požiūriu vietinės ir introdukuotos dendrofloros augalai.


Pagal miškų urėdijų internetines svetaines, „Gimtąjį Rokiškį“, „Švenčionių kraštą“, „Rinkos aikštę“ parengė Solveiga Potapovienė

     
« Atgal|Į viršų Informacija atnaujinta: 2016.12.13 12:25